| Atsiliepimas: Dainiaus Blyno recenzija "Pasimetę Pekine..." |
[Jul. 1st, 2008|10:48 pm] |
SPOILER -- neskaitykit, jei ką :)
Šiandien ryte važiuodama troleibuse perskaičiau šią recenziją "15 minučių" ir pagalvojau, kad reiks pakomentuoti. Dabar per blogeriai.net radau ir Dainiaus bloge: štai čia. Kadangi labai noriu miego, tai trumpai :)
Visų pirma, recenziją man buvo įdomu paskaityt, nes kai kurie joje išsakyti dalykai vos ne kardinaliai priešingi mano susidarytam įspūdžiui. Nežinau, ar tai susiję su asmeniniu skoniu, ar su kokiais nors lūkesčiais - bet panašu, kad mano nuomonei vis tik nemažą įtaką padarė apskritai šiuolaikinis kinų kinas, kurio spėjau prisižiūrėti daug (na taip, dėl tos priežasties nemoku net normalios recenzijos parašyt, vis savo samprotavimus kišu, užuot atsiliepimus rašiusi :)). Iš tiesų mėgstu paskaitinėti po kelias to paties filmo - nebūtinai kiniško - recenzijas, nes jos parodo, kaip skirtingai žmonės gali perskaityti tą patį tekstą.
Vienas dalykas - dėl to, kad filmas "atrodo neautentiškas". Čia turbūt asmeninio patikimo/nepatikimo reikalas, bet nelabai suprantu, kodėl Dainius Blynas mano, jog "žinoma, kad skurstantis žmogus bus linkęs parsiduoti"... Visai ne "žinoma": iš to galima sukurti oho kokią dramą. Be abejo, sutinku, kad "Pingguo" ta drama įtampos aukštumų nepasiekia. Tiesą pasakius, esama nemažai komedijos elementų (ypač Tony Leungo vaidyboje) - ir šiaip siužetas kažkuo primena televizines (arba pigias kinematografines) kinų komedijas (teko pažiūrinėt šį bei tą)... tačiau nenuslysta į tokio lygio banalybes. Galbūt dėl to "Pingguo" juokavimai man ir neužkliuvo - siužetą išvynioja geriau, nei buvo galima tikėtis.
O va "kinų kultūros, gyvenimo būdo ypatumus" Dainiaus Blyno minėtose "aštriosiose" scenose išties galima pastebėti. Cituoju: "Pavyzdžiui, vienoje iš scenų mes matome, kaip į jaunos šeimos gyvenimą grubiai įsiveržia turtingasis “globėjas” ir pradeda nurodinėti, ką ir kaip daryti. Europoje, ar tuo labiau JAV tokia scena atrodytų kaip dramatiškas susidūrimas, jaunuoliai iš paskutiniųjų gintų savo privatumą, nepriklausomybę, priešintusi grubiai prievartai." Būtent: Europoje, "ar tuo labiau JAV". Čia nei tas, nei tas, čia - Kinija, ir privatumo supratimas visiškai kitoks.Privatumas, nepriklausomybė - labai kultūriškai "įkrautos" sąvokos. Nenoriu sakyti, kad minėta scena yra "tipiškai kiniška", ir kad visos jaunos kinų poros taip reaguotų į globėjo išsišokimą. Tačiau gali būti, kad kinui žiūrovui tokia scena atrodo mažumėlę natūralesnė nei europiečiui (darau prielaidą iš to, ką žinau... jei ne "natūralesnė", tai ne tokia šokiruojanti) Scena recenzentui pasirodė nedramatiška, nes nebuvo tokio konflikto, kokio jis tikėjosi - bet užtat atsirado konfliktas tarp žiūrovo vertybių ir tų, kurios vaizduojamos ekrane; ar ne taip?
Dar dėl siužeto. Čia labai daug įsipynę visokiausių "kiniškų" supratimų apie šeimą, o konkrečiai - palikuonių turėjimą. Lin Dongas neturi vaikų - o čia štai atsiranda toks "netyčiukas"... ir dar, pasak (suklastotų) tyrimų, jo paties pradėtas. Pingguo atlieka savotišką sugulovės vaidmenį: pagimdo vaiką, kurį Lin Dongo žmona Wang Mei priima kaip savo, ir šis tampa šeimos paveldėtoju, pagrindine atžala (plg. vaiko gimtadienio šventę, kai Lin Dongas dargi dega smilkalus prie bodhisattvos statulėlės). O štai Pingguo vyro An Kunio elgesys - visiškai priešingas. Vaiko jis atsisako, išsižada. "Tradicinėje" (maždaug iki XX a. pr., taip pat net ir iki XX a. antros pusės) kinų visuomenėje bei kultūroje tai būtų nesuprantama, nes palikuonis, tuolab vyriškos lyties, yra kone pagrindinis gyvenimo siekis, ateities garantas (nes sūnūs buvo atsakingi už savo tėvus senatvėje bei po jų mirties - per protėvių ritualus). O An Kunis yra naujosios visuomenės produktas, nes savo vaiką iškeičia į pinigus. Jis tampa neegzistuojančiu tėvu, išsižada savo tėvystės teisių - tą ir turėjau omenyje, sakydama, kad filmas savo motyvais susijęs su "Pekino pavainikiais" bei kitais tą pačią temą vystančiais filmais.
Dėl "Pasimetusio Pekino" visai pritarčiau. Gerai pastebėta. Na, o dėl to, kad "geriausios filmo scenos tos, kur skambant neutraliam muzikiniam motyvui, rodomi Pekino vaizdai" jau rašiau: man asmeniškai jos pasirodė pritemptos, standartinės - nes bene kiekvienas urbanistinis filmas tokių turi... ypač Tiananmenio aikštę. Nors ką padarysi. Gal taip reikia. Tik nusibosta.
(P.S. o norėjau trumpai :)) |
|
|
tired![[info]](http://p-stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
